Pranešimai

Vaizdas
Kalėdinis šurmulys pastaruoju metu labai smarkiai jaučiasi, ne tik dėl jau nuo lapkričio mėnesio papuoštų vitrinų, per visus kanalus transliuojamų Kalėdinių reklamų ar papuoštų gatvių, tačiau ir dėl praeivių kalbų apie dovanas, dovanų kainas. Vis girdžiu - kokią dovaną dovanoti, už kokią kainą, ar patiks..  Mane asmeniškai tai labai liūdina, dėl to ir Kalėdų laukimas, atrodo, tampa nebe tuo stebuklingu metu, kuris turėtų kelti nuotaiką, o kažkuo, kas svetima, matuojama pinigais ir labai materialu. Keista, kodėl taip jaučiuosi, nes dauguma žmonių Kalėdų būtent laukia dėl dovanų, o aš Kalėdų laukiu ne dėl to ką gausiu, o dėl tos tikrosios šventinės dvasios, dėl kurios širdyje iš ties turėtų būti gera. Kalėdos - tai šventė, kurios metu visa šeima turi dalintis gera nuotaika, džiaugsmu, nuoširdumu ir meile, tačiau dabartiniame pasaulyje ši nuostabi šeimos šventė virto ekonomiškai svarbia švente, žmonėms dažniausiai asocijuojasi su dovanomis ir jų dovanojimu. Dauguma mąsto, kokią dovaną...

Būti ar susilieti?

Vaizdas
Po ilgo laiko vėl pagaliau mane pagavo įkvėpimas rašyti, o gal tai tiesiog noras išlieti savas mintis ant virtualaus  „popieriaus“ lapo... Na kaip bebūtu, turiu daug ką parašyti. Visada manau gyventi yra nuostabu, tačiau kartais tas žodis  „nuostabu“  atrodo tikrai ne toks jau ir nuostabus, o kodėl ir pati nesuprantu... Gal dėl to, jog imu galvoti apie gyvenimo rėmus, kuriuose manau yra įsprausti daugelis žmonių ir su kuriais visi jie tyliai bei ramiai taikstosi. Asmeniškai man tie rėmai visiškai nepatinka ir aš visai nenoriu būti įstrigusi tarp jų, dėl šios priežasties darau tai, kas patinka man. Žinau, tai gali nepatikti kitiems, ar tai gali sukelti kažkam svetimą gėdą, tačiau aš esu tokia ir nenoriu keistis, man patinka elgtis taip, kaip noriu tuo metu ir tik tikri draugai arba tokie pat laisvi žmonės nevaidinantys kažko supras apie ką rašau. Na, o tie, kurie vaidina ir dar gyvena rėmuose turėtų suprasti, kad toks gyvenimas yra nieko vertas, nes gražiausi...

Išsvajotoji Islandija

Vaizdas
Atlanto vandenyno apsupta sala, iš pirmo žvilgsnio pro lėktuvo langą atrodanti skurdi ir panaši į negyvenamą planetą Marsą. Tačiau nusileidus ir išlipus iš lėktuvo nuomonė iš karto pasikeičia, nes pradedi suprasti, kad tai unikalaus, išskirtinio grožio šalis apipinta mitais bei legendomis. Ši ledo bei ugnies karalystė vadinasi Islandija. Tai šalis, kurioje oras labai greitai keičiasi, o net šviečiant saulei smagiau būti su šiltesniu megztiniu ar net paltuku. Tačiau ši šalis pasižymi ne tik permainingu oru, bet ir savo flora. Gatvių pakelėse, miestuose, kalnuose, visur kur tik aprėpia akys mėlynuoja lubinų  jūros, o arčiau žemės glaudžiasi žemaūgės gėlės bei vaistažolės, kaip kalninės uolaskėlės, driados, paprastieji čiobreliai ir t.t. Juodos žemės sala, tai pat stebina kvapą gniaužiančiais gamtos sukurtais peizažais, nuo pradžios iki pat galo ši šalis išraižyta kanjonų, kalnų, ežerų, upių, ugnimi plūst...